- turklys
- 1 turklỹs sm. (4) Rtr, FrnW, KŽ zool. 1. E, TŽIV468, DŽ, Dkš, Rmš, Kš, Krok, Ml svirplių šeimos vabzdys, gyvenantis drėgnoje žemėje, kurklys, parplys (Gryllotalpa gryllotalpa): Turkliaĩ landžioja po žemę ir kapoja šaknis Azr. Turkliaĩ daugį sugadino bulbių DrskŽ. Tur̃klį sustikęs an kelio turi sergėtis Rod. Gegužio mėnasį pradėjo turktie turkliaĩ Sn. Tur̃klio įkandimas tik ik švento Jono žmogui kenkia Lkš. Kad kopūstų nekirstų turkliai, reikia apkaišyt švęstom beržo šakelėm LTR(Lš). Turklys tinkąs ir nuo gyvatės įkandimo LTR(Srj). | prk.: Ale tokį tur̃klį (apie vėžį) valgyt! Graž. Šitie turkliaĩ pradėj[o] rėkt, ir nieko negirdėjau (apie radijo trukdymus) Rdš. ^ Kanda kap turklys LTR(Smn). Kas čia turkia kap baloj turklỹs? Rod. 2. svirplys: Prisvaiso turklių̃ pirkioj, tai čir čir, čir čir Klt. ║ žiogas: E dabar turklùkas turlija, gal ką in vakarą? Ign. 3. E, Brt, Plš, Lzd dumblinė sraigė (Limnaca stagnalis): Turklỹs kūdrinis BŽ457. Turklių̃ dėželės NdŽ. Turklių namai (susukti) Grv. Už tų turklių̃ nė praeit negalima, pilnos balos Smn. Kartais jis (tinklas) pilnas tiktai vandens žolių, tarp kurių pririzgę turklių dėžučių A.Vencl. 4. LL43, L, L750, BŽ101 žr. turklelis: Atskrido turklys, virves pakirto [, musę paleido] LTR(Slk).
Dictionary of the Lithuanian Language.